Autorius: NERIJUS KORBUTAS
Nepaisant didelių norų – garsioji Kauno fotografė Janina Tallat-Kelpšienė taip ir liko iki galo neįminta mįslė. Sunkiai paaiškinamas jos fenomenalus sprogimas Kaune, dar sunkiau – paslaptingas ir staigus dingimas iš fotografijos pasaulio. Nežiūrint į tai – jos palikimas neįkainojamas. Ir tai nėra tik apie jos fotografiją, bet ir apie jos šeimą. Paskaitykite.
Varšuva – Liepoja.
Janina Jezierskaitė (orig. Jezierska) gimė 1888 m. spalio 16 d. pasiturinčių Varšuvos miestiečių Jono Julijono Jezerskio (orig. Jan Julian Jezierski) ir Karolinos Majevskaitės (orig. Karolina Majewska) šeimoje. Pakrikštyta tų pačių metų spalio 21 d. Varšuvos Visų Šventųjų bažnyčioje. Turėjo keletą brolių bei seserų – Kazimiera Klotylda g. 1876 m., Ignacy g. 1881 m., Zygmunt Andrzej g. 1883 m., Stanisław g. 1891 m.
Nežinia kokie keliai Janiną nuvedė į Liepoją, tačiau būtent ten, 1907 m. birželio 5 d. Liepojos Romos katalikų bažnyčioje ji ištekėjo už fotografo Boleslovo Tallat-Kelpšos (žiūr. pav.). Janina Liepojoje turėjo skrybėlių dirbtuvę – parduotuvę, o Boleslovas dirbo savo fotostudijoje. Prasidėjus I pasauliniam karui šeima pasitraukė į Maskvą, o šiam pasibaigus – grįžo. Apie fotografinę veiklą Maskvoje duomenų rasti nepavyko.
Boleslovo ir Janinos Tallat-Kelpšų santuokoje gimė dvi dukterys: Boleslava (1908.02.05 – 1982.03.22) ir Mečislava Marija (1910.01.20 – ?) Apie Boleslavą Tallat-Kelpšaitę dar paskaitysite žemiau esančiame skyrelyje, o štai Mečislavos istorija pasislėpė laiko rūkuose. 1930 metais ji dar gyveno Laisvės al. 31 name, tačiau vėliau – pasimeta bet koks jos pėdsakas…
Boleslovas Tallat-Kelpša gimė 1879 m. liepos 10 d. gausioje bajorų Jono Tallat-Kelpšos ir Onos Nalivaikaitės šeimoje, Šukės kaime, Darbėnų parapijoje. Didžioji dalis jo brolių ir seserų į Jungtines Amerikos valstijas ieškoti laimės išvyko dar XIX a. pabaigoje, tačiau, kad už Atlanto būtų išvykęs ir Boleslovas – duomenų aptikti nepavyko. Na, o jei ir buvo – grįžo, dirbo fotografu, vedė, tačiau, netikėtai, būdamas vos 41 metų amžiaus, 1920 metų rugpjūčio 18 d. mirė nuo dizenterijos gimtajame Šukės kaime. Palaidotas Darbėnų kapinėse. (žiūr. pav. Įr.103)
Boleslovo Tallat-Kelpšos studijos Liepojoje fotografijų galima rasti portale limis.lt Albume žemiau – keletas B. Tallat-Kelpšos darytų Janinos Tallat-Kelpšienės, dukterų ir kitų šeimos narių fotografijų:
Panašu, kad Janina Tallat-Kelpšienė nebuvo tik fotografo žmona, bet veikiau – gabi mokinė ir kolegė, nes iškart po vyro mirties fotografijos veiklą perėmė į savo rankas. 1920 – 1925 m. laikotarpyje dirbo Liepojoje, veiklą liudija išlikusios fotografijos ir spaudai ant jų nugarėlių, kuriose užrašyta: Fotogr. J. T. Kelpš Liepājā, Vakzales iela Nr. 4 – 6.
Nežinia kas Janiną Tallat-Kelpšienę paskatino palikti Liepoją ir 1925 ar 1926 m. pradžioje patraukti į Kauną, tačiau, panašu, kad tai buvo teisingas sprendimas.
Kaunas.
Aktyvioji Janinos Tallat-Kelpšienės veikla Kaune truko vos keletą metų, tačiau, žiūrint retrospektyviai – jos, kaip laikinosios sostinės fotografės, vardas rikiuojasi vienoje gretoje su iškiliausiais to laiko Kauno komercinės fotografijos grandais – Š. Bajeru, B. Savsenavičiumi ar vėliau, ir gerokai dėkingesniu metu startavusiais – K. Baulu, Z. Bliumentaliene ir kitais. Per trumpą laiką jai pavyko įveikti konkurenciją ir sėkmingai įsilieti į šitą, ganėtinai siaurą ir užpildytą rinką.
Su dukterimis atvykusi į Kauną, įsikūrė buvusioje J. Kliučinskienės studijoje, Laisvės al. 31. 115 m² ploto bute Nr. 9. buvo 5 kambariai, kurių dalis naudota studijai ir laboratorijai, o dalis – gyvenimui. Apie 1929 m. adresu Laisvės al. 18, buvo atsidariusi studijos filialą. Pirmosios jos fotografijos Kaune datuotinos 1926 metais. Savo įstaigą pavadino „Foto Meno Ateljė“, o dirbdama profesionaliai – anapus objektyvo sugebėjo pasisodinti galybę garsiausių to meto kauniečių: karininkų, kunigų, politikų, menininkų, pramogų verslo atstovų ir t.t. Na, o šlovės Olimpas – 1928 m. laimėtas konkursas Respublikos Prezidento A. Smetonos portretui sukurti!
J. Tallat-Kelpšienė dirbo ne tik studijoje, dar vienas jos pasiekimas – oficialus Valstybės Teatro fotografės statusas. Ne kartą jos studijai suteiktos teisės oficialiai fotografuoti įvairius valstybinius renginius, pvz. 7-ąją Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodą 1928 m., Šaulių sąjungos šventę 1929 m. ir t.t. Išugdė keletą gabių mokinių – dukterį B. Tallat-Kelpšaitę, A. Matiekūnienę, vėliau atsidariusią savo studiją ADA, Juozapavičiaus pr. 47, P. Brėdikytę, nuo 1930 m. perėmusią J. Tallat-Kelpšienės studiją bei Valstybės teatro fotografės pareigas. Kažkiek fotografės J. Tallat-Kelpšienės darbų galima rasti portaluose limis.lt ir e-kinas.lt įvedus jos pavardę. Taip pat šiame albume:
Po Kauno – Amerika. Vilnius. Gdynė.
Į Kauno fotografijos padangę J. Tallat-Kelpšienė įskrido netikėtai, žybtelėjo lyg meteoritas ir tarytum pradingo… Užbėgant istorijai už akių – po 1930 metų, neskaitant kelių ginčytino datavimo fotografijų – jos, kaip fotografės, veiklos ir darbų nebematyti nei Kaune, nei už Atlanto, nei Vilniuje, nei Lenkijoje. Nesitiki, kad būdama tokio garso fotografė būtų dirbusi incognito kažkokioje fotostudijoje…
Jau minėta, kad 1920 metais tapo našle, Darbėnuose palaidojo savo vyrą fotografą Boleslovą Tallat-Kelpšą, o štai 1929 metų birželio 30 d. Kauno Vytauto bažnyčioje kan. J. Tumas – Vaižgantas ją sutuokė su Amerikos lietuviu, architektu, bei pirmojo vyro vyresniu broliu Juozapu Tallat-Kelpša. (žiūr. pav.)
Juozapas Tallat-Kelpša gimė 1870 m. gegužės 2 d. bajorų Jono Tallat-Kelpšos ir Onos Nalivaikaitės šeimoje, Šukės kaime, Darbėnų parapijoje. Tapo architektu. 1897 m. išvyko į Ameriką, ten 1901 m. vedė amerikietę Christine Jensen. 1910 m. tapo Amerikos piliečiu, 1924 m. palaidojo pirmąją žmoną, pats mirė 1954 m. rugpjūčio 23 d. Palaidotas Graceland kapinėse, Čikagoje. Tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje naudojo sutrumpintą pavardę – Kelpsch / Kelpšas.
J. Tallat-Kelpša, iš Kauno atgal į Ameriką, Brėmene sėdęs į laivą S.S. Dresden, išvyko netrukus po vestuvių – 1929 m. spalio 10 d. Janina, iš to paties uosto, laivu S.S. Europa į JAV išplaukė kitų metų pavasarį, 1930 m. balandžio 16 d. (žiūr. pav.)
Kauno spaudoje, apie J. Tallat-Kelpšienės planus vykti į Ameriką buvo rašyta tuoj po vestuvių – 1929 m., minint, kad grįžus planuoja steigti foto technikos mokyklą Kaune. Deja, nežinia kas nutiko, bet į Kauną garsioji fotografė nebegrįžo. Iš kuklių dukters Boleslavos prisiminimų nuotrupų panašu, kad be Amerikos, kažkurį laiką gyveno Vilniuje, o nuo 1945 iki 1966 m. gyveno Gdynėje, Lenkijoje. Mirė 1966 m. rugsėjo 4 d. Palaidota Witomiński kapinėse Gdynėje. Galimai, Lenkijoje yra likę jos proprovaikaičių, tad yra tikimybė, kad ši, pusės jos gyvenimo paslapties skraistė dar prasiskleis…
Boleslava Tallat-Kelpšaitė – Bolesława Zdanowska (1908 – 1982)
Boleslava Tallat-Kelpšaitė gimė Varšuvoje 1908 metų vasario 5 d., o pakrikštyta Liepojoje, Romos katalikų parapijos bažnyčioje. Ankstyvoji vaikystė prabėgo tarp Liepojos ir tėvo tėviškės, greta Darbėnų. 1914 m. su tėvais ir seserimi Mečislava pasitraukė į Maskvą. Ten 1915 m. ji pradėjo mokytis lenkų pradinėje mokykloje. 1918 m. grįžusi į Liepoją baigė pradinę mokyklą ir valstybinę rusų vidurinę mokyklą (1924 m.).
Atvykusi į Kauną dirbo su motina studijoje, papildomai grojo pianinu begarsiame kine. Supratusi, kad fotografija ne tik amatas, o ir saviraiškos priemonė bei nepaprastai įdomi meno kryptis – 1927 m. išvyko į Vilnių, mokytis fotografijos paslapčių Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto Fotografijos katedroje, pas legendinį Janą Bułhaką (1876-1950).
1928 m. pusei metų, studijuoti spalvotosios fotografijos ir kitų fotografijos meno paslapčių išvyko į Berlyną. Grįžusi 1929 m. pradžioje toliau dirbo motinos studijoje. Spausdino savo darbus spaudoje. O spauda spausdino apie ją:
Retas kuris, eidamas Laisvės Alėja, nestabtelėja ties J. Tallat -Kelpšienės foto - atelje fotografinių pavyzdžių vitrinomis. Stabtelėja, atydžiai prisižiūri ir vietą užleidžia kitam. Kas atydžiau jon žvilgterėjo, įsitikino, kad čia išstatytos foto nuotraukos yra kitokios, negu kitų fotografų vitrinose: į akį krito portretai, kurie drąsiai gali konkuruoti su dailininkų tapytais portretais. Tai ne paprasti fotografijos portretai, bet aukštos vertės, foto studijos, padarytos su didele menine nuovoka, skoniu, su gyva išraiška. Didžiuma tų foto - studijų priklauso jaunai foto - dailininkei B. Tallat - Kelpšaitei. <...> B. Tallat - Kelpšaitė su savo motina p. Tallat - Kelpšiene pirmutinės Lietuvoje pakėlė fotografijos meną iki reikiamos aukštumos, jį priartino prie tikrumos. Tai svarbus nuopelnas, pro kurį tylomis praeiti negalima. 7 Meno dienos, 1929 Nr. 39
Nepaisant puikaus įvertinimo ir neabejotinos sėkmės – Boleslava Kaune neužsibuvo. Jos vardą, kaip fotostudijos savininkės adresu Laisvės al. 31, dar keletą metų randame Kauno adresų knygose, tačiau tikrumoje, jau 1930 m. viduryje visą veiklą perėmė Paulina Brėdikytė. Nepavyko rasti ir to laiko B. Tallat-Kelpšaitės vardu ženklintų komercinių fotografijų, darytų Kaune. Ją paviliojo Vilnius, o tiksliau ten, dar studijų pas J. Bułhaką metu, sutiktas jos gyvenimo žmogus.
1930 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Boleslava ištekėjo už Edmundo Zdanausko (1905-1984). Po santuokos kartu dirbo universiteto fotostudijoje, o apie 1934 metus Vilniuje pora atsidarė nuosavą fotostudiją. Kad nebuvo sulenkėję byloja faktas, jog 1939 m. Lietuvai atgavus sostinę, savo studiją ir spaudą ant fotografijų, vietoje E. B. Zdanowscy pakeitė į lietuvišką E. B. Zdanauskai. Vilniuje Boleslava dirbo ir kūrė iki 1945 metų. Per tą laiką paliko ne tik daugybę nuostabių portretų, bet ir neįkainojamą archyvą Vilniaus vaizdų: kasdienio gyvenimo, švenčių ir ypač – architektūros. Vokietijai užpuolus Lenkiją ir į Vilnių plūstelėjus pabėgėliams – fiksavo juos ir jų sunkią kasdienybę. Prieš dešimtmetį Edmundo ir Boleslavos Zdanauskų fotografijų pagrindu buvo atidaryta nuostabi paroda „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“.
1944 metais jų studija sudegė, o pora 1945 metais repatrijavo į Gdynę. Išvykdami iš Vilniaus valstybiniam dailės muziejui (dabar – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) paliko unikalią negatyvų kolekciją. Šiuos vaizdus galima peržiūrėti portale limis.lt įvedus raktažodžius: Edmundas Zdanovskis ; Boleslava Zdanovska.
1945 m. pasitraukę į Gdynę Edmundas ir Boleslava Zdanauskai tęsė savo meninę, bei įsitraukė į pedagoginę veiklą – dėstė meninę fotografiją Vaizduojamojo meno licėjuje. Per 25 veiklos metus išugdė per 500 studentų, vėliau tapusių garsiais fotografais, televizijos ir kino operatoriais, fotografijos pedagogais. 1947 m. įkūrė Gdansko fotografijos draugiją. Priklausė Lenkijos dailininkų fotografų asociacijai. Dalyvavo įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse parodose. Ilgainiui, pašaukimo, neabejotino talento ir nuoširdaus darbo dėka jų vardai tapo neatsiejama Lenkijos fotografijos istorijos dalimi.
Po santuokos 1930 m. Vilniuje šeimoje gimė dukterys – Aldona (1932. 12. 06 – 2014. 01. 14) ir Kristina (1934. 04. 06 – 2021. 05. 15). Apie Kristiną daug žinių nėra, bet štai Aldona, kaip tas obuolys, toje lietuviškoje patarlėje – toli nuo obels nenuriedėjo – tapo garsia menininke. Baigė sienų tapybą Gdansko valstybinėje aukštojoje dailės mokykloje. 1955 m. ištekėjo už Tomasz Hosbein. Persikėlė į Elblagą, dirbo Elblago muziejuje, praktikavo įvairias menines formas: piešimo, tapybos, grafikos ir fotografijos. Tapo garsia menininke. Jos darbai buvo pristatomi asmeninėse ir grupinėse parodose, paliko galybę nuostabių kūrinių. Mirus vyrui grįžo į Gdynę, ten praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Mirė 2014 m. sausio 14 d. Palaidota Gdynės Witomiński kapinėse.
Boleslava Tallat-Kelpšaitė Zdanowska mirė Gdynėje 1982 m. kovo 22 d., jos vyras Edmundas 1984 m. sausio 12 d. Abu ilsisi kukliame kape Gdynės miesto kapinėse. Ir nors abu didesnę gyvenimo dalį praleido Lenkijoje, čia išgarsėjo, vieta kur viskas prasidėjo – Vilnius – liko jų širdyse, o it koks kokybės ženklas dažnai būdavo minimas jų parodose, nurodant kad menininkai vilniečiai. Liko jis ir jų kapo akmenyje.
Netikslumai ir klaidos.
Renkant medžiagą šiam tekstui teko pastebėti, kad viešojoje erdvėje esama nemažai klaidų. Tas ypač pasakytina apie fotografijas, jų datavimą ir pnš. Visų internete randamų J. Tallat-Kelpšienės fotografijų ar faktų studijuoti nėra prasmės ir nėra šio straipsnelio tikslas, bet keletą pavyzdžių apžvelgti galima.
VDKM, sistemoje LIMIS yra įkėlęs seriją karininkų ir karo valdininkų vinječių, kurias datuoja 1919 metais, o autoriumi nurodo Fotoateljė „Tallat-Kelpsen“. Tai jubiliejinės vinjetės, skirtos Lietuvos kariuomenės artilerijos dalinių 10-mečiui, o jose esantys asmenys į Kariuomenę įstoję 1919 metais, tačiau pačios vinjetės darytos 1929 metais. Na, o mistinė Fotoateljė „Tallat-Kelpsen“ tai netiksliai perskaitytas J. Tallat-Kelpšienės spaudas. Tas pačias vinjetes yra įkėlęs ir Trakų istorijos muziejus ir pagirtina – nurodo tikslią informaciją.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Žemaičių dailės muziejus po vieną J. Tallat-Kelpšienės fotografiją priskiria neegzistuojančiam fotografui F. Tallat-Kelpša.
Nemažai įvairių muziejų turimų J. Tallat-Kelpšienės darytų fotografijų, portale limis.lt datuojamos 4-uoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, kas irgi nėra tikslu. Pvz. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus į LIMIS įkėlęs rašytojo A. Žukausko -Vienuolio portretą su sūnumi Stasiu. Fotografiją datuoja 1933 metais. Nėra neginčijamo paneigimo, tačiau Stasys Žukauskas gimęs 1914 metais, tad 1933 m. jam turėtų būti 19 metų. Paauglys fotografijoje labiau 14 ar 15, nei 19 metų amžiaus, kas leidžia datuoti fotografiją 1928 ar 1929 metais, t.y. tuo laikotarpiu, kuomet fotografė dar dirbo Kaune. Kėdainių krašto muziejus keletą J. Tallat-Kelpšienės darytų fotografijų kuriose užfiksuota mergaitė Nijolė Saulė (po santuokų Laumakienė – Kasmauskienė) kuri gimusi 1925 metais, datuoja 4 dešimtmečiu, kas irgi akivaizdu – nėra tikslu.
Tokių netiksliai datuojamų ar netiksliai aprašytų fotografijų yra labai daug, bet tai nėra šio straipsnio tikslas, greičiau tik pastebėjimas, tad labai plėstis netikslinga.
Netikslumų sutikti galima ne tik apie fotografės J. Tallat-Kelpšienės nuotraukas, bet ir apie ją pačią. Šioje fotografijoje portale e-kinas.lt įvardijama, kad 3 iš kairės sėdi fotografė Janina Tallat-Kelpšienė, kas nėra nei iš tolo panašu į tiesą. Yra ir daugiau atvejų, kuomet painiojami Tallat-Kelpšos ir žmonės įvardijami tuo kuo nebuvo. Gana ryškus to pavyzdys – Tallat-Kelpšos iš Vaižganto gatvės Žaliakalnyje. Teko pastebėti, kad ekskursijose pasakojama apie namą Vaižganto g.12a ir jo savininkus Kazimierą Tallat-Kelpšą ir jo žmoną Janiną, neva tai tą garsiąją fotografę iš Laisvės alėjos. Toks pat vardas ir pavardė – nepasidomėjus giliau nesunku ir susipainioti…
Toks štai pasakojimas išsipynė iš vieno, nepaprastai turtingos ir įdomios tarpukario Kauno fotografijos mozaikos fragmento – Janinos Tallat-Kelpšienės istorijos. Reikia pripažinti – buvo išties netikėta – teko susipažinti ne su viena fotografe, bet su ištisa dinastija! Ir labai tikėtina – ši istorija dar sulauks tęsinio! Ačiū jei paskaitėte!
2026 balandis
Jei turite pastabų, norite papildyti ar pataisyti šį straipsnį – susisiekite. Ačiū
If you have any comments, would like to add to, or correct this article, please contact. Thank you.
Jeśli masz uwagi, chcesz coś dodać lub poprawić ten artykuł – skontaktuj się. Dziękujemy.