Autorius: NERIJUS KORBUTAS
Pasakojimas apie Kauno fotografų Adomo ir Juzefos Kliučinskų šeimą. Jų istorijas, darbus ir likimus. Paskaitykite.
Adomas Feliksas Kliučinskis (Kliučinskas) gimė 1870 m. sausio 10 d. Labūnavoje, bajorų Izidoriaus Kliučinsko ir Aleksandros Jaugėlaitės šeimoje.
Nėra žinoma apie vaikystę ar kur kokius mokslus ėjo, tačiau XIX a. pabaigoje A. Kliučinskas atsiranda Kaune. M. Kaminsko teigimu1 1894 m. Eugenijui Liaudanskiui įsigijus vieną iš V. Zatorskio fotostudijų – jo kompanionu tapo Adomas Kliučinskas, arba pagal tuometę madą – Adam Kluczynski. Tai liudija ir ant fotografijų kartonėlių spausdinti rekvizitai:
Nėra aišku kiek metų jie dirbo kartu, tačiau fotografijų su abiejų fotografų vardais nėra daug, tai leidžia spėti, kad bendra veikla ilgai nesitęsė. Bendrai naudotas adresas Nikolajevskij prospekt (būsimoji Laisvės alėja) priduriant, kad studija randasi priešais Mergaičių gimnaziją, maždaug jau nuo 1900 m. (gal ir kiek ankščiau) sutinkamas atskirai, tiek ant E. Liaudanskio, tiek ant A.Kliučinsko darytų fotografijų kartonėlių. O kiek vėlesnio laikotarpio A. Kliučinsko fotografijų rekvizituose jau nurodyta vieta, adresu Nikolajevskij prospekt 31 namas. Tame pačiame name veikla tęsėsi ir vėliau, fotostudiją perėmus J. Kliučinskienei.
Tais laikais fotostudijai neužteko tiesiog kambarėlio, tam reikėjo atitinkamo įrengimo patalpų, didelių langų su daug natūralios šviesos, tai leidžia daryti prielaidą, kad nepaisant atskirų rekvizitų – veikla, kažkurį laiką vykdyta tose pačiose patalpose, priešais, jau minėtą Mergaičių gimnaziją.
E. Liaudanskio pėdsakas tyliai išnyko, (galbūt, kai šioje svetainėje bus rengiamas tekstas apie jį, pavyks daugiau sužinoti), o štai Adomas Kliučinskas, pasibaigus I pasauliniam karui, V. Juodakio teigimu2 buvo vienas iš dviejų (su B. Savsenavičiumi) ištuštėjusiame Kaune likusių fotografų. Visą savo veiklos laikotarpį užsiėmė portretine fotografija. Išlikusiose nuotraukose užfiksuota gausybė klierikų, kunigų, pavienių asmenų ar šeimos portretų, po 1918 m. -įvairių atgimusios Lietuvos visuomenės veikėjų, karo lakūnų ir t.t.
Įdomi ir kartonėlių su fotografo rekvizitais evoliucija. Per 2 aktyvios veiklos dešimtmečius jų būta įvairių – nuo prabangių, gilios spaudos su paauksuotomis raidėmis, iki ranka užrašytos pavardės. Pasirašinėta lenkiškai, rusiškai, nuo 1920 ar 1921 m. – lietuviškai. Apie 1919 m. kartonėlių visai neliko, fotografo informacija būdavo uždedama tiesiai ant nuotraukos. Kartais tai įvardijama kaip modernėjimo ženklas, bet neatmestina priežastis tai, kad didžioji dalis tų kartonėlių buvo spausdinama Vilniuje ir Varšuvoje, bet 1919 m. prasidėjus konfliktui su Lenkija – nebeliko galimybės jų įsigyti, o greitai pakeisti nebuvo kuo. Tuo laikotarpiu trūko visur ir visko.
Laikinojoje sostinėje Adomo Kliučinsko pėdsakas negilus, ir nors teigiama, kad veiklą tęsė iki 1925- 1926 metų3 – tai nėra tiesa. Fotografo veikla, kaip ir gyvenimas, nutrūko 1922 m. rugsėjo 30 d., jam nusižudžius savo dirbtuvėje. Kokios to priežastys – kas bepasakys? Mirties įraše rašoma, kad sirgo psichologija, Lietuvos žiniose pasirodžiusioje žinutėje įvardijami šeimininiai santikiai.
Palaidotas Kauno miesto kapinėse, jas naikinant – apie 1960 m. palaikai perkelti į Eigulių kapines. Kapas išlikęs, tvarkomas, o tame pačiame kape palaidotas Adomo brolis Kazimieras ir, tikriausiai, Kazimiero vaikai ir anūkai.
1907 m. kovo 3 d. Kauno Karmelitų bažnyčioje A. Kliučinskas vedė Juzefą Goštautaitę, Gudelių kaimo (dabar Marijampolės r. sav.) valstiečių Vladislovo Goštauto ir Agripinos Staškevičiūtės dukterį, gimusią 1884 m. kovo 5 d. Gyveno dabartinėje Laisvės alėjoje, tuometiniame 31 name (dabar Laisvės alėja Nr. 57), kur nuomojosi butą iš namo statytojo Dovydo Ritenbergo sūnų ir paveldėtojų Berelio ir Hermano Ritenbergų.
1922 m. duomenimis, minėto namo antrame aukšte, šeima nuomojosi 115 m² ploto butą Nr. 9. Bute buvo 5 kambariai, iš kurių 2 gyvenami, kiti naudoti fotostudijai ir laboratorijai. Mokėta 1250 auksinų per mėnesį nuomos. Turėjo tarnaitę Konstanciją Bagdonaitę. Vaikų neturėjo arba nepavyko rasti tokių duomenų.
Po tragiškos vyro mirties Juzefa Kliučinskienė liko gyventi ten pat ir bandė tęsti fotografijos verslą. Jos pavardė sutinkama Laisvės al. 31 namo adresu 1926 metų gyventojų sąraše, taip pat 1927 – 1928 m. Kauno adresų knygose. Vėliau išnyksta. Vėlesniais metais fotostudiją nuomavosi fotografė Paulina Brėdikytė.
Fotografijų su J. Kliučinskienės vardu nėra daug, bet jų yra, kas neginčijamai įrodo vykdytą veiklą ir gana kokybišką rezultatą. Daryti portretai, tarp jų ir garsių žmonių, kaip kad prelato Justino Staugaičio ar Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus, taip pat gamintos įvairių institucijų vinjetės.
Sunku pasakyti kodėl veikla nutrūko, gal į klausimą padėtų atsakyti finansinės ataskaitos Mokesčių inspekcijai ar panašūs veiklos dokumentai, bet tokie, rengiant šį tekstą – liko nepasiekiami.
1927 m. birželio 5 d. Kaune, Vytauto bažnyčioje, kan. Juozas Tumas našlę Juzefą Goštautaitę Kliučinskienę sutuokė su 13 metų jaunesniu Karo valdininku Kazimieru Jonkaičiu. K. Jonkaitis gimė 1897 m. vasario 16 d. Šačkų km. Paežerių vls. (Vilkaviškio r. sav.) Antano Jonkaičio ir Elenos Przedpelskaitės šeimoje. Lietuvos Kariuomenės savanoris, į atsargą paleistas 1923 m.
1932 m. prašyme pakeisti vidaus pasą J. Jonkaitienė nurodo savo gyvenamąją vietą – Aušros g. 9, butas 4. 1934 m. balsuotojų į Kauno miesto tarybos rinkimus sąrašuose J. Jonkaitienė gyvena tuo pačiu adresu Aušros gatvėje, save įvardina kaip siuvėją. Ir nuo čia pasimeta bet koks Jonkaičių šeimos pėdsakas. Nepavyko rasti Kauno miesto gyventojų sąrašuose, mirčių knygose (iki 1940 m.), ištremtųjų, represuotuojų sąrašuose, nesimato ir tarp emigravusių į Vakarus. Panašu, kad šis pasakojimas dar nebaigtas…
Tokia vienos Kauno fotografų šeimos istorija. Ne pilnai išbaigta, bet pradžia jau padaryta, o papildyti niekada nebus vėlu, tad jei turite, žinote bet kokios papildomos informacijos, norite ir galite papildyti, pataisyti, ar dar kažkuo padėti – malonu bus jei susisieksite.
2024 m. liepa