Autorius: NERIJUS KORBUTAS
Paklausta, kokia nuotaika vyrauja šiemet baleto trupėj, Malėjinaitė atsakė:
– Kaip ir visuomet: tik noras dirbti. Baleto artistas laimingas tada, kai gali šokti. Žinoma, ne bet kur ir ne bet kaip. Todėl, pavyzdžiui, aš ir atostogų nelaukiu: juk tada reikia nustoti šokti.
– Jūs gi scenoje esate, rodos, devinti metai. Ar nenusibodo?
– Nė kiek. Man rodos, kad tiktai vakar įėjau į sceną. Laikas bėga nepastebimai. Ir kai vieną laikotarpį dėl sveikatos teko padaryti pertrauką, buvo labai, labai nuobodu….
Nuo šio interviu „Sekmadienyje” 1936 m. gegužę, iki paskutiniojo šokio „Miegančiojoje gražuolėje” Valstybės Teatre 1937 m. sausio 31 d. vakarą – nepraėjo nė metai… Sekantis pasirodymas turėjo būti „Raimonda” 1937 m. vasario 5 d., bet tą penktadienio vakarą Olga Malėjinaitė į sceną jau nebeįžengė. 1937 m. vasario 4 d. repeticijos metu griuvo ir susilaužė ranką. Tai buvo gražios istorijos pabaigos pradžia.
Gimė Olga 1907 m. sausio 9 d. Kaune, mišrioje ruso ir totorės šeimoje. Pakrikštyta Šv. Andriejaus cerkvėje tų pačių metų birželio 20 d. Vienturtė. 1915 m. su tėvais išvyko į Rusiją. Petrapilyje (dab. Sankt Peterburgas) prasidėjo Olgos Malėjinaitės pažintis su baletu ir scena. Mokėsi pas Mariją Romanovą. Rusijoje baleto mokslų baigti nespėjo, tačiau 1922 m. birželį grįžusi į Lietuvą – baleto paslapčių toliau mokėsi Olgos Dubeneckienės studijoje ir ilgainiui tapo viena garsiausių visų laikų Lietuvos balerinų. Valstybės Teatro scenai O. Malėjinaitė atidavė daugiau nei dešimtmetį, įkūnijo galybę garsių vaidmenų, daugeliu atveju – pagrindinių. 1935 m. su Valstybės Teatro baleto trupe dalyvavo gastrolėse Londone ir Monte Carlo. Žymesni vaidmenys: Svanilda (L. Delibes’o Kopelija 1925), Liza (R. Drigo Užburtoji fleita 1926), Odeta‑Odilija, Maša, Alyvų Fėja ir Princesė Florina (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1927, Spragtukas 1928, Miegančioji gražuolė 1934), Kolombina (R. Drigo Arlekinada 1932), Kitri (L. Minkaus Don Kichotas 1936) ir kiti.
Šeimos nesukūrė, buvo visiškai atsidavusi tam ką darė, dažnai iki kraštutinumų. Netausojo savęs ir sveikatos, be perstojo liekninosi ir sunkiai dirbo iki pat lemtingosios „Raimondos” repeticijos. Susilaužiusi kairės rankos riešą ilgai gydėsi Lietuvoje ir Paryžiuje. Susirgo depresija. Medicininei komisijai priėmus sprendimą, kad Olga nebešoks – palūžo galutinai. Praradusi jėgas ir susirgusi ūmia tuberkoliuzės forma, garsioji primabalerina Olga Malėjinaitė mirė 1939 m. vasario 27 d. Palaidota senosiose Kauno kapinėse, stačiatikių kvartale. Kapines naikinant, 6-ame deš. kapas perkeltas į Panemunės kapines. Šalia dukros vėliau atgulė ir abu tėvai.
Fotografija iš cemety.lt
Fotografija iš cemety.lt
Fotografija iš cemety.lt
Fotografija iš cemety.lt
Fotografija iš cemety.lt
Fotografija iš cemety.lt
Tėvas inž. Viktoras Malėjinas
Gimė Viktoras Malėjinas 1879 m. rugpjūčio 6 d. Kaune, rusų šeimoje. Tėvai – Justinas Malėjinas ir Natalija Lebedinska. 1902 m. baigė Peterburgo (dab. Sankt Peterburgo) Technologijos Institutą, įgydamas inžinieriaus technologo specialybę. 1906 m. gegužės 9 d. Šv. Andriejaus cerkvėje Kaune vedė Eleną Iljasevičiūtę. 1907 m. susilaukė dukters Olgos. 1915 m. iš Kauno pasitraukė į Rusijos gilumą.
Grįžo 1922 m. Dirbo Lietuvos Kariuomenės Intendantūroje, Odos išdirbimo skyriuje, Prekybos skyriuje ir t.t. Vėliau dirbo inžinieriumi AB „Tilka“. Ten, kaip vyr. inžinierius tęsė darbą ir šią sovietams nacionalizavus bei pervadinus į „Gegužės 1-osios“, po to į „Ramunę“. Ilgą laiką buvo Draugijos kovai su tuberkulioze Kauno skyriaus narys ir pirmininkas, Dr. Griniaus vardo sanatorijos valdybos narys. Dėstė Kauno VDU, vėliau Kauno Valstybiniame universitete, dar vėliau restruktūrizuotame į KPI. Kaune suprojektavo keletą pastatų, tarp jų ir savo namą Žemaitės g. 6 (dabar Žemaitės g. 8) Žaliakalnyje. Mirė Kaune 1968 m. Palaidotas Panemunės kapinėse.
Motina Elena Iljasevičiūtė Malėjinienė
Olgos Malijėnaitės motina Emilija (Elena) gimė Kaune 1889 m. rugsėjo 15 d. totorių šeimoje. Tėvas – iškilus Kauno totoris Aleksandras Iljasevičius, gimęs 1853 m. kovo 20 d. A. Iljasevičius 1910 metais iš Kauno miesto dūmos nupirko 1 ha žemės, kurioje pastatė mažą medinę mečetę, parapijos namus, dalį sklypo paskyrė totorių kapinėms. Dosniai rėmė nepasiturinčius totorius.
Pirmasis iš Kauno totorių 1913 m. atliko hadžą (musulmonų piligrimų kelionė į islame šventą Meką, atliekant joje religines apeigas). 1918 m. išsiskyrė su žmona, nuo tada gyveno pas vyriausiąją dukterį, Nemėžyje. 1925 m. tragiškai žuvo. Palaidotas Nemėžyje.
Turėjo nuosavus namus D. Vilniaus g. 2, (vėliau Prezidento g. 2, dabar tai Vilniaus g., Laisvės al. ir Šv. Getrūdos g. kampas), Kaune. Jo žmona – Aleksandra Bučackaitė g. 1860 m. Suvalkėlių dvare, Marijampolės apskr.
Aleksandro ir Aleksandros Iljasevičių šeimoje buvo 4 dukterys ir 2 sūnūs. Po I pasaulinio karo A. Iljasevičienė 1923 m. iš Vilniaus krašto grįžo į Kauną, į savo namus Senamiestyje, kur gyveno su vaikais. Aleksandros Iljasevičienės mirties datos nustatyti nepavyko.
Emilija Iljasevičiūtė 1906 m. balandžio 1 d. Šv. Andriejaus cerkvėje Kaune priėmė stačiatikių tikėjimą ir buvo perkrikštyta Elenos vardu. 1906 m. gegužės 9 d. ištekėjo už Viktoro Malėjino. Užaugino dukterį. Mirė 1967 m. Palaidota šeimos kape Panemunės kapinėse.
Malėjinų namas Žemaitės g. 8
Viktoras ir Elena Malėjinai grįžę į Lietuvą 1922 metais apsigyveno Elenos tėvų namuose Senamiestyje, Prezidento g. 2. 1931 m. pasistatė namą Žaliakalnyje, Žemaitės g. 6 (dabar tai Žemaitės g. 8). Namą suprojektavo ir statybos darbų priežiūrą vykdė pats V. Malėjinas.
Namas 2-jų aukštų, su rūsiu ir pastoge. Mūrinis, tinkuotas, skardiniu stogu. Name, be Malėjinų šeimos iki 1944 m. įvairiais laikotarpiais dar gyveno: vaistininkas Juozas Matulaitis su šeima, inž. Vytautas Petraitis, inž. Liudvikas Mikuckis su šeima (prieš tai gyvenęs A. Davidausko name), teisininkas Konstantinas Račkauskas su šeima, vargonininkas, chorvedys, muzikos kritikas, pedagogas Jonas Bendorius , gydytojas Juozas Petukauskas ir kiti. Pastatas išlikęs, mažai pakitęs, pakankamai geros būklės. Trūksta tik atminimo lentelės apie namo statytojų Malėjinų šeimą.
Trumpas kaip akimirka, bet ryškus kaip meteoritas. Toks buvo balerinos Olgos Malėjinaitės gyvenimas. Palikęs neišdildomą pėdsaką Lietuvos meno padangėje, ir net praėjus daugybei dešimtmečių vis įkvepiantis kūrėjus, primenantis apie save, pasakojantis pirmuosius Lietuvos baleto žingsnius…
2025 sausis