Autorius: NERIJUS KORBUTAS
Reta knyga, publikacija, pasakojimas ar paroda apie tarpukario Kauno architektūrą išsiverčia be Jono Saleneko pavardės. Ir nors, dėl ankstyvos mirties, jis praktiškai nespėjo įšokti į laikinąją sostinę apėmusio modernizmo traukinį, apie jo gausius darbus Kaune ir visoje Lietuvoje – tikrai kalbama. Bet štai jis pats – liko beveik nepažįstamas. Ir nors šis tekstas tikrai nėra visavertė biografija, visgi, kažkiek papasakoti apie J. Saleneko tėvus, brolius ir jį patį – pavyko. Paskaitykite.
Šeima. Tėvai, broliai.
Statybos inžinieriaus J. Saleneko tėvas Jonas Salenekas gimė dabartinėje Latvijoje, „ant rubežiaus” su Lietuva. Neretos evangelikų liuteronų bažnyčios (Neretas Evaņģēliski luteriskā baznīca) gimimo knygos byloja, kad kūdikis, pakrikštytas vardu vardu Jahn gimė Rinkiškių viensėdyje, Neretos valsčiuje, Kuršo gub. 1868 m. birželio 3 d. Jo tėvai valstiečių luomo – Mykolas Salenekas ir Ona Brukmanaitė. Į Kauno guberniją J. Salenekas persikėlė 1887 metais. Iki 1891 m. gyveno Pandėlyje, dirbo Pandėlio valsčiaus Valdybos raštinėje. Nuo 1891 m. iki 1908 m. gyveno Rokiškyje, dirbo privačiu matininku. 1908 m. pabaigoje, tuometinės Rusijos valdžios paskirtas Kauno gubernijos žemės tvarkymo komisijos matininku, apsigyveno Kaune. Čia dirbo iki vokiečių okupacijos 1915 m. Tų metų rugpjūčio 28 d. su šeima pasitraukė į Rusiją. Į Kauną grįžo 1920 m. rugsėjo 30 d. Nuo 1920 m. spalio 1 d. iki 1922 m. vasario 1 d. dirbo Žemės tvarkymo ir matavimo departamente Kaune, o nuo 1922 m. vasario 1 d. – Kauno miesto matininku. 1923–1924 m. parengė Žaliakalnio vystymo schemą, 1929 m. sykiu su arch. inž. E. Fryku parengė naują Vilijampolės gatvių tinklo projektą, tais pačiais metais sudarė ir oficialiai išleido Kauno miesto planą, 1932 m. buvo gatvių pavadinimams peržiūrėti skirtos komisijos narys ir t.t. Neabejotinai – matininkas Jonas Salenekas buvo svarbus ir gerbiamas Kauno miesto veikėjas. Turėjo namus VII forto sklype Nr.57 (vėlesnis, jo gyvenamosios vietos adresas Tvirtovės al. 23). Mirė Kaune 1943 m. spalio mėn. Palaidotas (arba perlaidotas) Eigulių kapinėse.
1895 m. lapkričio 28 d. matininkas Jonas Salenekas Rokiškyje vedė katalikę, valstiečių Tamošiaus Deksnio ir Onos Vaitkevičiūtės dukterį Karoliną Deksnytę, gimusią 1870 m. spalio 28 d. Julijanavos palivarke, Rokiškio valsčiuje. Santuokoje gimė šeši sūnūs: Zenonas (g. 1896 m. rugsėjo 4 d., Rokiškyje), Merkelis (g. 1898 m. sausio 6 d., Rokiškyje), Jonas (g. 1899 m. balandžio 20 d., Rokiškyje), Tadas (g. 1905 m. gegužės 10 d., Rokiškyje), Juozapas (g. 1906 m. lapkričio 4 d., Rokiškyje), Stanislovas (g. 1912 m. spalio 4 d., Kaune). Karolina Deksnytė Salenekienė mirė 1953 m., palaidota šalia vyro Eigulių kapinėse, Kaune.
Nors šeimos būta gausios – likimas seniesiems Salenekams išbandymų nepagailėjo. Sūnūs Zenonas ir Merkelis mirė Rusijoje I pas. karo metais, jaunėlis Stanislovas mirė besimokydamas „Aušros” gimnazijoje, 1927 m. liepos 30 d. Kaune. Šio straipsnio herojus – Jonas Salenekas mirė Kaune 1931 m. balandžio 28 d., Tadas Salenekas susirgęs protine liga, daugiau kaip dešimtmetį priverstinai gydytas Valstybinėje psichiatrinėje ligoninėje Kalvarijoje, mirė 1940 m. sausio 22 d., palaidotas Kalvarijos kapinėse. Tėvus pragyveno vienintelis sūnus – Juozapas Salenekas.
(Fotografijoje Tadas Salenekas)
Pasaulio Tautų Teisuolis Juozapas Salenekas (1906-1991)
Juozapas Salenekas gimė 1906 m. lapkričio 4 d. Rokiškyje. Su tėvais, 1915 m. iš Kauno priverstinai pasitraukė į Rusiją, grįžęs į Lietuvą, sykiu su broliu Tadu Saleneku, 1920 – 1928 m. mokėsi Kauno komercijos mokykloje, vėliau baigė inžinerijos mokslus Kauno universitete. 1930 m. gruodžio 6 d. Kauno prisikėlimo bažnyčioje vedė Bronislavą Šiaučiūnaitę, gimusią 1908 m. rugpjūčio 21 d., iš Žviliūnų kaimo, Subačiaus valsčiaus, Antano Šiaučiūno ir Uršulės Antanavičiūtės dukterį. Šioje istorijoje yra spragų, mat vėliau, pirmajai žmonai esant gyvai, apie 1938 m. vedė dar kartą , šįsyk – Matildą Gailevičiūtę kilusią iš Virbalio, gim. 1916 m. gruodžio 8 d. Šeima gyveno Kaune, Juozapas dirbo inžinieriumi „Pienocentre”, vėliau gyveno Šiauliuose.
Čia sulaukė karo. Ir būtent įvykiai karo metu, be galo rizikingas ir pasiaukojantis jų elgesys – Juozapą ir Matildą Salenekus įrašė į pasaulio istoriją.
Iš http://rescuedchild.lt:
„Inžinierius Juozas Salenekas su savo žmona Matilda ir maža dukrele gyveno Šiauliuose. Vokiečiai miestą okupavo 1941 m. birželio 26 d. 1944 metų vasarą, įkalintas gete, Josifas Leibovičius susirado savo draugą Juozą, su kuriuo kartu studijavo Kauno universitete, ir paprašė išgelbėti jo dukterėčią Avivą, gimusią Šiaulių gete 1942 m. vasarį. Pasitaręs su žmona, Juozas sutiko, ir 1944 birželį mergaitė buvo išnešta iš geto lagamine.
Matilda pasirūpino, kad jų pačių dukrelę pasiimtų jos tėvai, ir Avivą galėtų gyventi pas Salenekus kaip jų duktė. Mažai mergaitei buvo sunku pritapti naujoje šeimoje – dar ir dėl to, kad ji nesuprato savo gelbėtojų kalbos. Juozas ir Matilda kantriai mokino ją kalbėti lietuviškai ir pratino prie savęs, kaip prie naujų tėvų. Nors tamsiaplaukė ir juodaakė mergaitė atrodė visai nepanaši į savo lietuvius „tėvus“, Aviva gyveno Salenekų namuose iki pat miesto išvadavimo. Kai frontas priartėjo prie Šiaulių, paskutiniai likę gyvi Šiaulių geto žydai buvo išvežti į Dachau ir Štuthofo koncentracijos stovyklas. Avivos tėvai, Mošė ir Sulamita Leibovičiai, pateko į Štuthofą. Mošė stovykloje žuvo, o Sulamita 1945 metų pavasarį grįžo į Lietuvą. Per inžinierių asociaciją ji susirado Salenekų šeimą. Šešis mėnesius Sulamita gyveno pas Salenekus, kol Aviva priprato prie savo tikros motinos. Jai teko iš naujo mokytis gimtosios jidiš kalbos. 1947 metais Aviva su motina išvyko į Vokietiją, iš ten – į Kanadą.”
Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiaus apdovanojimus Juozapas ir Matilda Salenekai gavo 1999 m., o 2000 m. paskelbti Pasaulio Tautų Teisuoliais (po mirties).
Juozapas Salenekas mirė 1991 m., jo žmona Matilda – 1995 m. Abu palaidoti Karmėlavos kapinėse. Tikėtini šios šeimos palikuonys – turbūt vieninteliai šios garsios tarpukario Salenekų šeimos istorijos tesėjai, tad jei tai jūs – susisiekite.
Statybos inžinierius Jonas Salenekas (1899-1931)
Būsimasis statybos inžinierius Jonas Salenekas gimė 1899 m. balandžio 20 d. Rokiškyje, pakrikštytas Rokiškio Šv. evangelisto Mato bažnyčioje po penkių dienų. Krikštatėvais buvo Antanas Abakanavičius ir Marijona Deksnienė. Nepavyko nustatyti kur ir kokius mokslus baigė, tačiau jau priverstinės evakuacijos metu Rusijoje dirbo tremtinių organizacijose – Centrinio lietuvių komiteto tremtiniams šelpti technikos skyriuje ir pnš. Vos grįžęs į Lietuvą 1920 m. pradėjo dirbti Vidaus Reikalų Ministerijos Statybos Inspekcijoje, papildomai dirbo Kauno miesto atstatymo ir Švietimo Ministerijos mokyklų statyboje. 1927 m. balandžio 17 d. Vytauto bažnyčioje, Kaune vedė Kotryną Gorskytę, Vladislovo Gorskio ir Elenos Konstancijos Uršulės Stungevičiūtės dukterį gimusią 1907 m. vasario 20 d. Kronštate, Rusijoje. Santuoką palaimino kan. Juozas Tumas.
Vaikų, atrodo, nesusilaukė. 1926 m. duomenimis J. Salenekas gyveno pas tėvus, vėliau, tikėtina, po santuokos 1927 m. – nuosavame, paties statytame name Tvirtovės al. 43 (dabartinis adresas). Per dešimtmetį aktyvios ir labai produktyvios kūrybinės veiklos – paliko ženklų pėdsaką tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje. Mirė inž. Jonas Salenekas sulaukęs vos 32 metų, 1931 m. balandžio 28 d. Dr. Basanavičiaus ligoninėje, kaip skelbia mirties metrika – nuo gripo. Palaidotas Kauno kapinėse. Ar kapines naikinant palaikai perlaidoti – atsakyti nepavyko. Lygiai taip pat nepavyko nustatyti ir jo žmonos Kotrynos Gorskytės Salenekienės likimo. Panašu, kad likusi našle, viena didžiulio namo išlaikyti nepajėgė ir išsikėlė pas giminaitę Vandą Stungevičiūtę į Laisvės al. Jos vardą randame 1936 m. Kauno telefonų knygoje, kur nurodyta, kad ji gyvena Laisvės al. 68 bute Nr. 7, tuo pačiu adresu ji nurodyta ir 1934 m. bei 1936 m. balsuotojų sąrašuose. Vėliau jos pėdsakas pasimeta… Na, o namas, ar jo dalis buvo išnuomota lietuvių A. Katiliaus ir J. Šmaižio 1935 m. įkurtai chemijos bendrovei „Neringa“, gaminusiai batų tepalą, grindims vašką, musėms gaudyti popierių ir pnš. Prasidėjus sovietinei okupacijai namas, tikėtina, nacionalizuotas. Šiandien išlikęs, gyvenamas, nors ir prašosi kosmetinio remonto, bet tikrai nėra griūvantis ir reikia pastebėti – puošiantis šią Žaliakalnio dalį.
Kūryba
Statybos inžinierius Jonas Salenekas įvardijamas kaip vienas produktyviausių 3-iojo dešimtmečio Kauno projektuotojų. Ir išties – dar ir šiandien Kaune ir kitur Lietuvoje tebestovi galybė pastatų suprojektuotų inž. J. Saleneko. Nuo ištaigingų daugiaaukščių mūrų iki kuklių Žaliakalnio medinukų. Suprojektavo keletą kino teatrų Kaune („Odeon“, „Kapitol”, „Saturn”), po Lietuvą išsibarsčiusios jo, ir su kolegomis projektuotos mokyklos (Panevėžys, Zarasai, Kernavė, Marijampolė, Kudirkos Naumiestis, Ramygala, Švėkšna ir t.t. ), buvusią kūdikių-našlaičių prieglaudą „Lopšelis“ Kaune, būta galybė kitų pastatų kurių pats neprojektavo, tačiau vykdė statybos darbų priežiūrą ir t.t. ir t.t. Apie daugelį šių pastatų (bent jau Kauno) veikiausiai kada nors bus papasakota, bet ne šį kartą, mat rengiant šį tekstą sužinota, kad yra ruošiamas leidinys apie Joną Saleneką ir jo darbus, tad šis skyrius neplėtotas sąmoningai. Paliekame intrigą, ir panašu, kad apie statybos inž. Joną Saleneką dar išgirsime. Nekantriai laukiame!
2024 rugpūtis