„Aškinazi”

---

Pasakojimas apie šokolado fabriką „Aškinazi”, vėliau pavadintą „Kodimo”, jo valdytojus brolius Aškinazius, kitus susijusius asmenis ir jų šeimas.

---

I. Šokolado ir saldainių fabrikas

Tarpukario Kaune būta nemažai įvairių saldėsių gamintojų, cukrainių ir kitų saldžiosios pramonės atstovų. Žymesni vardai – „Tilka”, „Abrikos”, „Aškinazi“. Šis pasakojimas apie pastarąją – Juozo Aškinazio ir kitų jo šeimos narių valdytą bendrovę „Aškinazi“. Anų laikų reklamose, stenduose ir dokumentuose nurodoma, kad „Aškinazi“ fabrikas įkurtas 1888 m. Tikėtina, fabriką įkūrė Izraelis Aškinazis, panašiu laiku iš Švenčionių atsikėlęs į Kauną, čia vedęs ir gyvenęs. Nėra visiškai aišku kaip ir kokiu adresu dirbta iki 1922 m. kuomet leidinyje Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams pasirodė pirmoji bendrovės reklama, tačiau dar 1920 metais šokolado fabriko įkūrėjo sūnus Juozas Aškinazis savo pase nurodo, kad yra „Savininkas saldainių dirbtuvės“,o gyvena Didžiojoje Vilniaus g. 21, jo jaunesnis brolis Abraomas 1922 m. nurodo esąs konditeris, o gyvena Petro g. 13. Tai leidžia daryti prielaidą, kad veikla atkurta gerokai ankščiau, nei galima susidaryti vaizdą iš K. Sarapinaitės bakalaurinio darbo: „Šokolado ir saldainių įmonės „Aškinazi“ Kaune brėžiniai buvo parengti 1924 m. gruodžio 22 d., o patvirtinti 1927 m. spalio 28 d.“¹

Nedaug žinių apie Aškinazių bendrovės veiklą cariniais ar vokiečių okupacijos metais ir puikiame A. Surblio darbe². Tiesa, autorius pateikia įdomų faktą, kad fabriko produkcija 1906 m. pramonės parodoje Rostove prie Dono buvo apdovanota aukso medaliu, kas byloja, kad veikla vykdyta rimtai, neapsiribojant Kaunu, ieškant naujų rinkų, matyt turėtos ir atitinkamos produkcijos gamybos apimtys.

Tarpukariu dirbta ir gyventa tuometiniame Daukšos g. 13 (dabar tai maždaug Daukšos g. 29, fabriko pastatai neišlikę). Sklypas netaisyklingo stačiakampio formos, Daukšos gatvės atžvilgiu nukreiptas „į gylį“, maždaug 60 metrų ilgio ir 10-12 metrų pločio. Aškinazių valdos kairiuoju šonu rėmėsi į Gurevičiaus, dešiniuoju į Levino sklypus, o galu – į seminarijos sodą. Kauno regioninio valstybės archyve saugomose Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus bylose randame keletą bylų su įvairiais prašymais plėsti, pastatyti, perstatyti sklype buvusius statinius:

Pagrindinis bendrovės „Aškinazi“ savininkas buvo Juozas Aškinazis, tačiau akcininkais buvo, bei valdyme dalyvavo ir daugiau šeimos narių – įvairiais laikotarpiais tarp akcininkų ir valdybos narių randame Juozo brolį Abraomą Aškinazį, svainius Mendelį Ancelį, Volfą Zaką. Iš pradžių įmonė vadinosi „J. Aškinazi“, vėliau B-vė „Aškinazi“, o ilgainiui faktiniu bendrovės pavadinimu tapo prekinis ženklas „Kodimo“.

Prekinį ženklą „Kodimo“, jau minėtas A. Surblys kildina nuo lėktuvėlio silueto virš senamiesčio, tiksliau nuo aviatoriaus Samuel Franklin Cowdery, dar vadinto tiesiog Cody, Didžiojoje Britanijoje gaminusio lėktuvus. Įdomi versija, bet labai neįtikinama – Cody tuo metu buvo dešimtmetis kaip žuvęs, o ir apskritai nebuvo labai garsus aviatorius, kaip kad Raitai, Bleriot ar Fokeris. O ir pats lėktuvėlio siluetas tai akivaizdus Blériot XI, ir nei iš tolo neprimena nei vienos Cody konstrukcijos.

Aškinazių „Kodimo“ asortimento būta plataus – gaminti šokoladai „Prezidento“, „Block“, „Kartus – Pieninis“, „ABA“, „Pieninis – riešutinis“, daugybė kitų saldainių ir skanėstų įvairiais pavadinimais, kaip kad „Micky Maus“, „Pažanga“, „Raudonkepurė“, „Regent“, „Alma“, „Irena“, „Šampinion“, vėsinamieji saldainiai „Litsal“, chalva, kakava „Kodimo“ ir pnš.

Pagrindinis „Kodimo“ konkurentas – bendrovė „Tilka“. Su šia įmone Aškinaziams teko ne tik pastoviai konkuruoti, bet ir bylinėtis teismuose dėl „Vėžių kaklelių“ prekės ženklo. Nežiūrint aštrios konkurencijos, įmonė sėkmingai gyvavo visą tarpukario laikotarpį, ne kartą gerai įvertinta ir Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose, laimėjo sidabro medalį 1930 m. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje bei aukso medalį 1930 m. ūkio parodoje Paryžiuje. Buvo atidaryti pardavimo skyriai Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Bendrovė „Aškinazi“ 4-ojoje Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune 1925 m.

Dėmesio „Kodimo“ bendrovei ir jos savininkams netrūko ne tik iš klientų ir konkurentų, bet ir iš tikrų, ar tariamų, tačiau labai nepatenkintų įmonės darbuotojų. Kaip taisyklė – komunistinėje spaudoje, reguliariai buvo spausdinamos žinutės apie streikus fabrike, darbuotojų engimą ir pnš. Kas ten bepasakys kaip ten buvo iš tiesų, sakytum – nebūna dūmų be ugnies, kita vertus – anuomet taip pat veikė „juodosios technologijos“…

Žinutės pogrindinėje komunistinėje spaudoje.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, visos privačios įmonės buvo nacionalizuotos. Ne išimtis ir „Kodimo“. Pirmosios sovietinės okupacijos metais fabrikas pavadintas valstybiniu šokolado ir saldainių fabriku „Pirmyn“, o vokiečių okupacijos metais pavadintas „Bijūnu“.

1941 m. vieni šios istorijos dalyviai ištremti į Sibirą, kiti netrukus sulaukė, nieko gero nežadančios vokiečių okupacijos. Apie juos – antroji šio pasakojimo dalis.

---

II. Aškinazi šeima.

Izraelio Šliomos ir Rivos Gitel Aškinazių šeima gyveno Vilijampolėje. Ten gimė ir vaikai – Rachilė Zlata, Vulfas Josifas (Juozas), Abraomas Izaokas, Aronas Dovydas ir Pesė. Vėlesniuose dokumentuose (1920 – 1921) randame, kad šeima gyveno Didžiojoje Vilniaus g. 21, o jau 1922 m. tuometinėje Petro g. 13 (nuo 1923 m. Daukšos g.). Nedaug žinių apie senuosius Aškinazius, iš vidaus pasų kortelių matyti, kad Izraelis Aškinazis gimė apie 1857 m. Švenčionyse, Riva Aškinazienė gimė apie 1859 m. Kaune.

Izraelis mirė 1921 m. gegužės 15 d. ., Riva mirė 1925 m. balandžio 30 d.

---

Pirmoji, Izraelio ir Rivos Aškinazių šeimoje, 1891 m. rugsėjo 4 d. gimė duktė Rochelė Zlata.

1913 m. kovo 15 d. Rochelė Zlata Kaune ištekėjo už Vulfo Zako, kilusio iš Daugpilio.

Pirmasis jų vaikas – duktė Šeinė Gesė gimė Kaune 1913 m. gruodžio 9 d., o štai 1916 m. kovo 3 d. gimusi Pera gimė Daugpilyje, tai leidžia spėti, kad po 1915 m. vokiečių okupacijos, iki buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė šeima negyveno Kaune.

Tarpukariu gyveno Daukšos g. 13, turėjo bendrovės „Aškinazi“ akcijų, abu su vyru dalyvavo bendrovės valdyme. R.Z. Zakienė 1927 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Statybos skyrių su prašymu įrengti trečią aukštą. Keli dokumentai iš prašymo bylos:

Vulfas ir Rochelė Zlata Zakai holokausto neišgyveno. Nužudyti 1944 m. dujų kamerose Aušvice. Tą patvirtina šie liudijimai iš Yad Vashem archyvo:

---

Vulfas Josifas (vėliau tiesiog Juozas) Aškinazis gimė Kaune 1892 metų lapkričio 13 d.

1920 m. sausio 20 d. Kaune vedė iš Marijampolės kilusią Malviną Finkelšteinaitę.

Susilaukė bent poros vaikų: Saros 1923 m., Izraelio Šliomos 1925 m.

1940 m. pabaigoje visas šeimos turtas nacionalizuotas, paprasčiau kalbant – atimtas, o 1941 m. birželį tėvai ir abu vaikai ištremti į Altajaus kraštą. Tai puikus pavyzdys tiems kas laikosi naratyvo, jog sovietai trėmė tik lietuvius, o visi žydai buvo lojalūs okupantui ar pnš. Trėmė ir žydus, daugiausia išsilavinusią, pasiturinčią visuomenės dalį. Tačiau, jei šitame okupantų užkurtame pragare galima įžiūrėti kažką šviesesnio – tai galėtų būti tai, kad sovietų ištremtieji žydai išvengė nacių vykdyto holokausto. Didžiajai daliai tai padėjo išvengti pogromų, mirties fortuose, priemiesčių žvyrduobėse ar koncentracijų stovyklose. Išgyveno ir Aškinazių šeima. Nepavyko atsekti jų istorijų pilnai, tačiau iš Sibiro jie ištrūko, ir bent trijų šeimos narių korteles, datuotas 1947 m., randame išlaisvintųjų žydų JAV kontroliuojamoje zonoje komiteto kartotekoje. Jose įdomi detalė – visų gimimo vieta nurodyta Karaliaučius – matyt tai dalis ištrūkimo iš sovietinio pasaulio istorijos, kurios detalės lieka nepapasakotos. Po DP stovyklų Europoje Aškinaziai išvyko į Kanadą.

---

1895 m. rugpjūčio 13 d. gimė Abraomas Izaokas Aškinazis. Dalyvavo šeimos verslo valdyme, 1922 m. išduotame pase save nurodo konditeriu. Nežinia ar visą tarpukario laikotarpį, bet bent dalį jo gyveno Daukšos g. 13. Šeimos nesukūrė, arba nepavyko aptikti tokių duomenų. 1941 m. ištremtas į Rešiotų lagerį Krasnojarsko krašte. Ten ir mirė.

---

Pesė Aškinazytė gimė Kaune, 1897 m. gegužės 20 d. 1923 m. vasario 28 d. ištekėjo už Mendelio Ancelio. M. Ancelis gimė Jurbarke 1887 m. Profesija – vaistininkas. Dalyvo B-vės „Aškinazi” valdyme.

Šeimos likimas nėra iki galo aiškus, tačiau tarp Štuthofo koncentracijos stovyklos dokumentų rasta Pesės Aškinazytės Ancelienės kalinės kortelė – nieko optimistiško nežada… Didelė tikimybė, kad Ancelių šeima – holokausto aukos.

---

Šeimos jaunėlis – Aronas Dovydas Aškinazis gimė 1902 m. gegužės 11 d. Mirė po 20 mėnesių, 1904 m. sausio 13 d. nuo plaučių uždegimo.

---

Tokia, šių sėkmingų tarpukario verslininkų Aškinazių, jų šeimos narių ir jų sukurtos saldumynų verslo imperijos istorija. Pastabas, papildymus, pasiūlymus, pataisymus rašykite komentare arba susisiekite puslapio viršuje esančiais kontaktais.

---

---

2024 m. gegužė

1. Kotryna Sarapinaitė. KAUNO SALDUMYNŲ PRAMONĖ 1918 – 1940 METAIS. Bakalauro baigiamasis darbas. VDU 2023 ↩︎
2. Alvydas Surblys, „Saldžioji Laikinosios sostinės atmintis: šokolado ir saldainių gamyba” Kauno istorijos metraštis, 19 t. (Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla 2021).
   ↩︎