Istorinis Kaunas

Apie Kauną ir jo žmones.

Aleksoto g.6 (dabar Aleksoto g.10)

Autorius: NERIJUS KORBUTAS


Tai garsiojo namo Aleksoto gatvėje, Kaune, kuriame ilgą laiką gyveno Vaižgantas, istorija. Paskaitykite.


Kvartalą tarp Uosto, Pranciškonų ir cembruvkos nupirko mechanikas Garalevičius. Antroje pusėje to pat kvartalo prieš pat Vytauto bažnyčios mūrą pasistatė konsistorijos sekretorius Gintila. Kvartalą tarp Uosto, Vandens g. ir cembruvkos nupirko pirklys Račkauskas. Fišerynės nereikėjo pirkti, nes šv. Kazimiero Dr. įgijo kareivines minėtame Jakšto kvartale. (Vaižganto raštai, XV t. 1929 m.)

Mechanikas Garalevičius – taip savo raštuose Vaižgantas pavadino muzikos instrumentų meistrą, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėją, pirmojo lietuviško sklandytuvo konstruktorių, verslininką Joną Garalevičių (1871-1943). Veikiausiai rašytojas teisus – J. Garalevičius išties buvo nagingas visų galų meistras. Apie jį, jo namus Daugirdo gatvėję, jo įkurtą „Fabrika muzikos instrumentų“ ir visą nepaprastai įdomią veiklą ir gyvenimą dar teks parašyti, bet dabar mums įdomesnis kitas asmuo, Vaižganto minėtas – konsistorijos sekretorius Gintila.

Vincentas Gintila gimė 1845 m. spalio 14 d. Petreikių bajorkaimyje, Luokės parapijoje, bajorų Gorgonijaus ir Karolinos Šatinaitės Gintilų šeimoje. Buvo vedęs kaunietę Viktoriją Robertsonaitę. Šiai, 1886 m. pasimirus – vedė Karoliną Daunoravičiūtę. Pirmojoje santuokoje gimė dukterys Elena Filomena (1882-1939) ir Viktorija (1885-1961). Antrojoje – Stanislava (1893-1974) ir Irena (1898-1929). Mirė V. Gintila 1919 m. vasario 18 d. Kaune. Palaidotas miesto kapinėse, jas naikinant perlaidotas į Eigulių kapines.

Kauno miesto savivaldybės Statistikos biuro 1922 metų turto surašymo statistinės žiniose randame, kad Vincentas Gintila 1896 m. gegužės 8 d. iš Juozo Pisarževičiaus įsigijo 341 kvadratinio sieksnio ploto (apie 1550 m²) žemės sklypą su vieno aukšto pastatu. Nugriovęs senus trobesius, 1901 m. pastatė mūrinį, dviejų aukštų daugiabutį. Namą suprojektavo Nikolajus Andrejevas (1856-1911) – Kauno gubernijos inžinierius ir Kauno miesto architektas. Įvardijama, kad tai plytų mūro, skardiniu stogu pastatas, kurio plotas 364 m². Sklype, be pagrindinio pastato – dar būta atskiro gyvenamo namelio, kurio plotas 108 m², o pastatytas jis iš akmens, stogas dengtas skiedromis. Kaip atskiras pastatas nurodoma sargo patalpa ir skalbykla – 45 m², bei medinė malkinė – 68 m². Namas turėjo bendrą dėl visų išeinamąją vietą, kurios valymas ir išvežimas privačia gurguole per metus kainuoja 4000 auksinų. Šulinio nebuvo, vandens šaltinis nurodomas – iš Nemuno. Pagrindinis pastatas sumūrytas iš raudonų plytų, netinkuotas, netaisyklingo stačiakampio formos, nusklembtu šonu. Vėliau, po renovacijos, 1931 m. nutinkuotas ir nudažytas šviesiai. 1931 m. vasarą, pagal Vladimiro Dubeneckio (1888-1932) projektą pristatytas 3 aukštas, įrengti papildomi butai, papildomi balkonėliai, įvestas vandentiekis ir kanalizacija. Virš pagrindinių durų, centrinės pastato dalies viršuje lig šiol yra išlikęs užrašas 1901 VKG 1931, kas žymi namo pastatymo metus, savininkus Vincentą ir Karoliną Gintilas, bei renovacijos metus. Iki 1931 m. viršutinėje fasado dalyje nuo Nemuno pusės buvo užrašas WKG 1901 (Wincento Karolina Gyntyllo 1901). Prieš pasistatant namą Aleksoto (tuomet vadintos Malaja Nikolajevskaja) gatvėje, Gintilų šeima gyveno Paradinės aikštės (dabar Rotušės a.) 19 name.

Įdomu ir tai, kad dažniausiai pats pastatas Aleksoto g. 6 (dabar Aleksoto g. 10) nebuvo jį užfiksavusių fotografų tiesioginis taikinys, tačiau liko įamžintas gausybėje fotografijų fotografuojant Vytauto bažnyčią, įvairių laikmečių tiltus per Nemuną, potvynius ar Kauno senamiesčio panoramą nuo Aleksoto pusės…

1922 metų žiniomis, name buvo 7 butai, iš kurių tik buvęs salkose (palėpėje) butas Nr.7 nenaudojamas, neįrengtas, o kiti apgyventi, užimti savininkų arba nuomojami. Ir be jokios abejonės – žymiausias nuomininkas kanauninkas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, pragyvenęs 4-ame bute apie 13 metų. Platesnio pasakojimo verti ir Dr. Petras Musteikis, signataras Saliamonas Banaitis, Seimo narė Emilija Gvildienė, inž. Benediktas Tomaševičius bei kiti name gyvenę garsūs kauniečiai. Prie jų istorijų dar grįšime. O dabar pasivaikščiokime po butus:

Butas Nr.1

1922 m. butą Nr. 1 nuomojosi Juozas Gvildys. Bute buvo 4 kambariai, neįskaičiuojant virtuvės, bendras plotas 60 m². Bute- 7 langai, 3 krosnys ir 1 duonkepis. Šviesos šaltinis – elektra. Už nuomą per mėnesį mokėta 300 auksinų. Minėtais metais bute gyveno 8 asmenys:

  • Juozas Gvildys (1884-1968), mokytojas, Blaivybės draugijos veikėjas, įvairių leidinių apie blaivybę ir aritmetiką autorius.
  • Emilija Spudaitė Gvildienė (1887-1965), mokytoja, politikė, visuomenės veikėja, Steigiamojo Seimo, taip pat – I Seimo, II Seimo ir III Seimo narė narė. Plačiau. Jonas ir Emilija Gvildžiai buvo ne tik aktyvūs laikinosios sostinės veikėjai, bet ir žydų gelbėtojai – karo metais Kaune bei Kauno rajone Gailiušių kaime slėpė ir išgelbėjo dvi žydų tautybės mergaites, už ką buvo apdovanoti „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“. Abu palaidoti Panemunės kapinėse.
  • Rozalija Spudienė (1863-1934) – Emilijos Gvildienės motina.
  • Antanina Gvildytė (1896-1963) – Juozo Gvildžio sesuo.
  • Kazimieras Gvildys (1904-1970) – Juozo Gvildžio brolis.
  • Mykolas Gvildys (1921-1968) – vyriausiasis Juozo ir Emilijos Gvildžių sūnus. Be šeimos narių, bute dar gyveno:
  • Pranas Gintautas, tuo metu 14 m. amžiaus moksleivis.
  • Juzefa Seniauskienė – 68 m. amžiaus.

Vėlesnių metų dokumentuose Gvildžių šeimos minėtame name ir bute nebėra. Šeima pasistatė namą Laisvės alėjoje. 1926 m. butą Nr.1 nuomojosi Aleknavičių šeima:

  • Vladas Aleknavičius, valdininkas, 57 m. amžiaus.
  • Zofija Aleknavičienė, šeimininkė, 60 m. amžiaus.
  • Tadas Aleknavičius, valdininkas, 27 m. amžiaus. Dirbo Piliečių apsaugos departamente svetimšalių referentu.
  • Zofija Aleknavičiūtė, studentė, 22 m. amžiaus. 1927 m. ištekėjusi už Alfonso Baikščio tapo Baikštiene, dirbo buhaltere. Daugiau apie šią šeimą nepavyko rasti. Vėlesniuose surašymuose pavardės buto gyventojų sąrašuose nebėra.

4-ame deš. bute Nr.1 gyveno kunigas Apolinaras Bagdonavičius (Pranciškus Bagdonas). (1907 – 1977) Kunigas, pranciškonas, paskutinysis sovietų panaikintos Pranciškonų ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos provincijolas. 1922 m. įstojęs į Pranciškonų ordiną, mokslus ėjo Kretingoje, Breslau (Vokietijoje), Ženevoje (Italijoje) ir VDU Kaune. 1930 m. įšventintas kunigu, redagavo šv. Pranciškaus Varpelį, viršininkavo Kauno vienuolyne ir ėjo Kaune Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriaus pareigas. 1944 m. rudenį pasitraukė į Vakarus, gyveno ir kunigavo JAV bei Kanadoje. Mirė Toronte.


Butas Nr.2

1922 m. butą Nr. 2 buvusį 1-ame aukšte, nuomojosi 1918 m. iš Ašmenos apskr. į Kauną atsikėlusių baltgudžių Šalkauskių šeima. Bute 6 kambariai, virtuvė, taip pat priklausė 2 sandėliai malkoms ir bendra skalbykla. Bendras buto plotas 100 m². Langų – 12, krosnys – 5. Šviesos šaltinis – žibalas. Mėnesinė nuoma – 300 auksinų.

  • Karolis Šalkauskis, 44 m. amžiaus, 1923 m. duomenimis užsiėmė malkų prekyba.
  • Julija Šalkauskienė, 37 m. amžiaus. Jų vaikai:
  • Zosė Šalkauskaitė, 17 m. amžiaus.
  • Teklė Šalkauskaitė, 13 m. amžiaus.
  • Marijona Šalkauskaitė, 10 m. amžiaus.
  • Alfredas Šalkauskis, 6 m. amžiaus. Nurodoma, kad sykiu gyveno šie įleidiniai:
  • Zigmas Navickis, lietuvis, 47 m. amžiaus inžinierius.
  • Olga Navickienė, gudė, 27 m. amžiaus.
  • Halina Navickaitė, gudė, 17 m. amžiaus.
  • Ignas Boška, lenkas, 50 m. amžiaus juristas.
  • Leonas Girinas, baltgudis, 17 m. moksleivis.

1926 m. buto gyventojai jau pasikeitę:

  • Alfonsas Imbrasas, 50 m. amžiaus buhalteris
  • Vincenta Imbrasienė, 31 m. amžiaus tarnautoja.
  • Juozas Katelė, 42 m. amžiaus artistas. (1884-1981), Gyvendamas Kaune 1921–1939 m. buvo Valstybės teatro solistas, vargonavo Kauno Vytauto bažnyčioje (1921–1936 m.) Plačiau vikipedijoje Vėliau, 1935 – 1936 m. J. Katelė pasistatė namą Žaliakalnyje, dab. adresas Savanorių pr. 54.
  • Kazimiera Katelienė, (1893-1965) mokytoja.
  • Anelė Bužinskaitė, 50 m. tarnaitė.

Visi šie asmenys ilgai Aleksoto gatvės 6 name neužsibuvo. 4-ame deš. bute Nr.2 randame tik šiuos gyventojus:

  • Elena Paškevičiūtė Noreikienė, tarnautoja. 1936 m.
  • Paulina Baronaitė, tarnaitė. 1936 m. Tikėtina – jų buvo daugiau, tiesiog nepavyko rasti informacijos.

Butas Nr.3

Butas Nr. 3 buvo II-ame namo aukšte, 5 kambarių ir virtuvės, 95 m² ploto. Bute buvo 10 langų, 3 krosnys. Apšvietimas – elektra. 1922 m. signataro Saliamono Banaičio šeima už buto nuomą savininkei Karolinai Gintilienei mokėdavo 1000 auksinų per mėnesį. Buto gyventojai 1922 metais :

  • Saliamonas Banaitis, (1866-1933) spaustuvininkas, leidėjas, Vasario 16-osios akto signataras. Plačiau vikipedijoje
  • Marijona Banaitienė, (1872-1931) Plačiau (žiūr. psl. 65) Sykiu gyveno sūnūs:
  • Justinas Banaitis (1894-1948), Zyplių žemės ūkio mokyklos įkūrėjas ir direktorius, Zyplių dvaro administratorius.
  • Kazimieras Banaitis (1896-1963), kompozitorius, pedagogas, dirigentas. Plačiau vikipedijoje
  • Bronius Banaitis (1898-1967), vienas iš korp. Neo-Lithuania ir Lietuvos diplomuotų inžinierių ir architektų sąjungos steigėjų.
  • Vytautas Banaitis (1900-1980), Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, teisininkas, bei papildomai gyventi įleisti asmenys:
  • Pranas Jakaitis, 29 m. amžiaus banko tarnautojas.
  • Kazimieras Marčiulionis, 30 m. amžiaus literatas.
  • Ottas Blaškys, 29 m. amžiaus dirbantis Garlaivių sąjungoje.
  • Marijona Česnaitytė, 40 m. amžiaus tarnaitė.

1926 m. bute Nr.3 be Banaičių šeimos, bei jų tarnaitės Marijonos Česnaitytės, dar gyveno:

  • Bronius Bauža, 30 m. amžiaus studentas.
  • Vincas Dėdynas, 26 m. amžiaus studentas.
  • Apolinaras Jaras, 26 m. amžiaus studentas.
  • Ona Jasiulionienė, 40 m. amžiaus tarnaitė.
  • Rozalija Kairiūkštytė, 56 m. amžiaus tarnaitė.
  • Petras Rakauskas, 27 m. amžiaus matininkas.

Be nuolatinių ir laikinų gyventojų, S. Banaičio adresu Kauno informaciniuose leidiniuose dar sutinkame:

  • Lietuvos laivininkystės draugija
  • Lietuvos garlaivių bendrovė

Panašu, kad Banaičių šeima neišgyveno bute iki signataro mirties 1933 metais, nes jau 1931 m. bute randame žydų prekybininkų Kaplanų šeimą:

  • Chana Kaplanienė, pirklė, turėjo kolonialių prekių parduotuvę.
  • Ruvimas Kaplanas g. 1901 m. pirklys, alaus urmo sandėlio savininkas.
  • Brainė Kaplanaitė g. 1905 m. prekybininkė.

Ši žydų prekybininkų šeima bute Nr.3 gyveno 1931 m. 1934 m. 1936 m. ir 1940 m. duomenimis. Be jų, 1934-1940 m. laikotarpiu dar gyveno:

  • Mera Markusienė Rubinšteinaitė, 63 m. amžiaus, 1936 m.
  • Efroimas Rybakas g. 1899 m., raštininkas, 1934 m.
  • Čeva Mulcaitė, 1940 m.
  • Agnetija Raugevičaitė, 1940 m.

Butas Nr.4

Butas Nr.4 – turbūt vienas garsiausių butų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. To priežastis – bute ilgą laiką (nuo 1920 m. spalio 14 d iki 1933 m. vasario 28 d.) gyvenęs, neprastai garsus to meto visuomenės veikėjas, rašytojas, kanauninkas, arba, tiesiog gyva Kauno legenda – Juozas Tumas – Vaižgantas. Plačiau skaitykite vikipedijoje.

1922 m. duomenimis butas Nr.4 buvo 4 kambarių ir virtuvėlės, 3 kambariai gyvenamieji, 1 naudotas kaip raštinė, klebonija. Plotas – 90 m², bute 9 langai, 3 krosnys. Šviesa – elektra. Nuoma – 600 auksinų. Be Juozo Tumo, kaip laikinus gyventojus dar aptinkame šiuos žmones:

  • Emilija Krugždaitė, 35 m. amžiaus tarnaitė, 1922 m., 1926 m.
  • Pijus Mičiulis, (1882–1923) dramaturgas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, literatas, 1922 m.
  • Stasys Tumas, 21 m. studentas, 1926 m.

Vieną kambarėlį 1922 m. duomenimis buvo užleidęs ekspedicijai laikraščio „Tėvynės balsas“. Tų, laikinai priglaustų gyventojų, pagrinde studentų, taip pat ir organizacijų, buvo ir daugiau. Ir tai matyti Kauno adresų knygose:

  • Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga
  • Draugija „Lietuvių – latvių vienybė“
  • Lietuvių – švedų draugija
  • Tautos pažangos partija ir kt.
Iš Juozo Tumo laiško  Pranui Lesauskiui, Kaunas, 1931 m. vas. 19 d. <...> Nuo balandžio mėn. ir aš nebeturėsiu buto Aleksoto g. 6: dr. Musteikis šį namą aukš­tina ir visą restauruoja: pertvarko kambarius ir įtaiso visus patogumus. Užtat ir kainą kelia iki tiek, kiek aš negaliu mokėti: už 4 kambarėlius - 500 litų! O aš pensijos teimu 800. Trečiame aukšte 3 kambariai 400 litų. Ir tai nori daug gauti laiku, nes pinigų stigs. Kambarį gavau pas pp. Galaunius Rotušės aikštėje Fišerio namuose, tuoj už jėzui­tų, visai vasarai. O kas toliau, nė pats nežinau <...>. Jūsų kun. Juozas

Nepaisant neramių dienų, 1931 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais laikinai pagyvenęs A. ir P. Galaunių bute Rotušės aikštėje – J . Tumas-Vaižgantas, po namo restauracijos grįžo į Aleksoto gatvę ir išgyveno ten iki 1933 m. vasario 28 d., kuomet susirgęs persikėlė į Klimų vilą „Eglutė“ Žaliakalnyje, kur ir mirė 1933 m. balandžio 29 d. Palaidotas Vytauto bažnyčios sienoje įrengtoje kriptoje.

Po Vaižganto mirties, legendiniame bute Nr.4 jau randame kitus gyventojus:

  • Tatjana Kiznaitė, 1936 m.
  • Jurgis Barevičius, 1936 m.
  • Vladas Kuodys,1936 m.
  • Zelmonas Chakinas, 1940 m.
  • Leizaras Chakinas, 1940 m.
  • Chana Chakinienė, 1940 m.
  • Izraelis Vigušinas, 1940 m.

Šiandien bute Nr.4 įrengtas Juozo Tumo Vaižganto butas-muziejus, priklausantis Maironio lietuvių literatūros muziejui. Atidarymo 1997 m. archyvinė video medžiaga. Verta paminėti, kad sovietmečiu buto gyventojai buvo įvairūs kunigai, o nuo 1989 iki 1993 metų bute gyveno kunigas Ričardas Mikutavičius. Tai buvo paskutinis šio buto gyventojas. Po to, butas restauruotas, kiek įmanoma autentiškiau atkurtas į tokį kokiame gyveno J. Tumas – Vaižgantas, ir kaip jau minėta, 1997 m. atvertas visuomenei.


Butas Nr.5

Aleksoto g. 6-o namo bute Nr.5 gyveno namo savininkai Vincentas ir Karolina Gintilai, jų dukterys, žentas dr. Petras Musteikis ir kiti. Bet apie viską iš eilės. Teksto pradžioje jau minėta apie Vincentą Gintilą, pagrindiniai jo biografiniai duomenys, esminė informacija apie namo statybą. Na, o pats butas, 1922 metų duomenimis buvo 4 kambarių ir virtuvėlės, 74,24 m² ploto, bute būta 9 langų, 3 krosnys, šviesa – elektra. 1922 m. bute gyveno:

  • Karolina Gintilienė g. 1856 m. – namo savininkė (Vincentas Gintila mirė 1919 m.)
  • Irena Gintilaitė Musteikienė g. 1898 m.
  • Petras Musteikis g. 1887 m.
  • Irena Musteikytė g. 1921 m. Be šeimos narių bute dar gyveno
  • Jonas Valaitis, 21 m. studentas 1922 metų duomenimis.
  • Vytautas Noreika 1940 metų duomenimis. Galbūt tų nuomininkų buvo ir daugiau.

Karolina Daunoravičiūtė Gintilienė gimė 1856 m. spalio 4 d. Pelėšiškėse, Nemajūnų parapijoje (dabar Birštono sav. ), tėvai bajorai Konstantinas Daunoravičius ir Izabelė Višinskaitė. 1887 m. sausio 22 d. Kauno Šv. Trejybės bažnyčioje ištekėjo už našlio Vincento Gintilos. Užaugino dvi dukras iš pirmosios V. Gintilos santuokos, ir dvi savo. Išgyveno Aleksoto gatvėje bent iki 1940 m. Jos likimo ir mirties datos nustatyti nepavyko.

Dr. Petras Musteikis – gydytojas, oftalmologas, vienas iš Lietuvos kariuomenės medicinos tarnybos steigėjų, nuo 1934 m. Kauno miesto tarybos narys. Gimė 1887 09 11 Biliūnų km. Vyžuonų parapijoje, Utenos apskr. 1920 m. Kauno Šv. Trejybės bažnyčioje vedė Karolinos ir Vincento Gintilų dukterį Ireną. Šeimoje gimė vaikai: Irena Laimutė (1921 08 20 – 1994 ), Petras Algirdas (1923 01 24 – 1939 08 06), Taida (1925 11 03 – 2018 02 22) Plačiau apie T. Musteikytę Balčiūnienę. 1929 m. kovo 4 d. susirgusi gripu mirė Irena Musteikienė. P. Musteikis likęs našliu su trimis mažais vaikais, netrukus (1930 05 08) vedė kitą Gintilų dukterį, pirmosios žmonos vyresniąją seserį -Stanislavą Gintilaitę. Su ja šeimos nesusilaukė. Pirmosios žmonos netektis nebuvo vienintelis išbandymas siųstas P. Musteikiui – 1939 m. rugpjūtį vasarodamas pas giminaičius, Bijotės ežere (dab. Šiaulių raj.) nuskendo 16 metų sūnus Petras. Antroji P. Musteikio žmona Stanislava mirė 1979 12 02. Dr. Petras Musteikis mirė 1967 01 17 Kaune, palaidotas Eigulių kapinėse.

Namas Aleksoto gatvėje, ne vienintelis turtas kuris atiteko P. Musteikiui, yra žinoma, kad Karolina Gintilienė 1939 m. savo žentui padovanojo ir Vosyliškių dvarą (netoli Rumšiškių) su 67,98 ha žemės. Lieka neatsakyta koks Aleksoto gatvės namo likimas prasidėjus okupacijoms, neaišku kiek metų name gyveno patys Musteikiai, kaip išvengė represijų ir pnš.

Dar kuo galiu pasididžiuoti ir visada didžiuojuos – Vaižgantas gyveno priešais mus: mūsų durys ir jo durys. Su netikra mama nueidavome kartais pas jį vakare. Turėjo dvi kanarėles. Kai valgydavo vakarienę, jas paleisdavo. Tos kanarėlės nutūpdavo Vaižgantui ant peties, nusileisdavo ranka ir iš jo šaukštelio gerdavo. Tai man būdavo didelis džiaugsmas. - Taida Musteikytė Balčiūnienė; Žurnalas „Rubinaitis“, 2008 Nr. 3 

Butas Nr.6

Butas Nr. 6 1922 m. duomenimis – viso labo 1 kambarėlis, vos 14 m² ploto, bute buvo 2 langai, 1 krosnis. Elektros nebuvo, apšvietimas – žibalu. Įvardijamas kaip sargo kambarys. Iš gyventojų nuomos neėmė, atsiskaitoma natūra – už pridabojimą švaros. Bute minėtais metais gyveno:

  • Marijona Breivienė, g. 1876 m. namo sargė ir tvarkytoja. Gyveno name ir vėlesnių metų duomenimis. Mirė 1934 m. balandžio 5 d.
  • Povilas Breiva 13 m. amžiaus kurjeris.
  • Edvardas Noverėlis 25 m. amžiaus matrosas.

Po renovacijos 1931 m., butas Nr.6 jau nebe 1 sargo kambarėlis, o tikriausiai normalus keleto kambarių butas. Tai galima spręsti iš gyventojų skaičiaus:

  • Abraomas Markusas 1936 m.
  • Abraomas Erbšteinas (pirklys) 1936 m., 1940 m.
  • Šeina Erbšteinienė Pilijauskaitė (šeimininkė) 1936 m., 1940 m.
  • Abraomas Rabinavičius (buhalteris) 1936 m.
  • Zlota Erbšteinaitė 1940 m.
  • Bronė Avinelytė 1940 m.
  • Petronėlė Milančiūtė 1940 m.
  • Eudakija Marozova 1940 m.

Butas Nr.7

Iki 1931 m. butu Nr. 7 buvo įvardijama negyvenama pastogė, o tikru butu tapo po namo renovacijos, kuomet buvo pristatytas 3 aukštas.

  • Abraomas Dovydas Kaplanas (pirklys) 1936 m., 1940 m. (butas Nr.7)
  • Sofija Marcinkevičiūtė (tarnaitė) 1936 m., 1940 m. (butas Nr.7)

Butas Nr.8

Bute Nr. 8 1936-1940 m. gyvenę asmenys:

  • Emilija Andriuškevičiūtė (tarnaitė) 1936 m. (butas Nr.8)
  • Kazys Daukša (tarnautojas) 1936 m. (butas Nr.8)
  • Adelė Daukšienė (tarnautoja) 1936 m.
  • Ona Prialgauskaitė (šeimininkė) 1936 m.
  • Genovaitė Mikuličienė ( – ) 1940 m. (butas Nr.8)
  • Marijona Motiejūnaitė ( – ) 1940 m. (butas Nr.8)
  • Stasys Mikuličius Radeckis ( – ) 1940 m. (butas Nr.8)

Butas Nr.9

Bute Nr. 9 1934-1940 m. gyvenę asmenys:

  • Justinas Šatkauskas (darbininkas) 1936 m. (butas Nr.9)
  • Kazimieras Bertašius (kunigas) 1936 m. (butas Nr.9)
  • Mykolas Gailys (kunigas) 1936 m. (butas Nr.9)
  • Elena Šeflerienė 1931 m. duomenimis gyveno bute Nr. 5, o jau 1934 m., 1936 m. – Nr.9.
  • Apolinaras Bagdonavičius (kunigas) 1940 m. (butas Nr.9) – ilgą laiką gyveno bute Nr. 1
  • Juozas Bitaris 1940 m. (butas Nr.9)
Tetulė, netikra mamos sesuo, irgi našlaitė, gretimame name gyveno. Labai gerai su močiute sutarė. Provizorė buvo, priklausė Gyvūnų globos draugijai. Dabar gyvenu Jėzuitų skersgatvyje, kaip tik ten, kur ta tetulė gyveno, bet dabar ten butas padarytas, o tada buvo jos kambarys ir didžiulė pastogė. O joje – Dieve mano... Šunų, kačių prieglauda. Ji visus globodavo, o kaimynai pykdavo. Toks vienas aklas šuo senbernaras, kitas dar kažkoks... Atsimenu, dar vaikas būdama, einu gatve ir matau – kažkoks žmogus su maišu bėga priešais. Pameta maišą, pakrato ir lekia tolyn... Žiūriu – keturi kačiukai, juodi, uodegas iškėlę, žygiuoja per gatvę. Žinoma, rado prieglaudą pas tą mano tetulę... Taida Musteikaitė Balčiūnienė; Žurnalas „Rubinaitis“, 2008 Nr. 3 

Būtent taip prisimena dailininkė Taida Musteikytė Balčiūnienė savo tetą, namo statytojo Vincento Gintilos vyriausiąją dukterį Eleną Filomeną Gintilaitę Šeflerienę. Gimė ji Kaune 1882 m. liepos 30 d. Anksti neteko motinos. 1914 m. Maskvoje baigė farmacijos mokslus, Kaune beveik du dešimtmečius dirbo provizore. Su seserimi Viktorija buvo įsteigusi gyvūnų prieglaudą. Apie vyrą nepavyko rasti jokių duomenų. Vaikų, panašu, kad nesusilaukė. Mirė 1939 m. sausio 5 d.

Elenos Gintilaitės Šeflerienės sesuo Viktorija Gintilaitė nesutinkama šio namo gyventojų sąrašuose, tačiau paminėti verta. Gimė ji Kaune 1885 m. kovo 12 d. Buvo Peterburgo muzikinės dramos teatro dainininkė. Ištekėjusi tapo Gricevičiene. Mirė 1961 m. lapkričio 17 d. Palaidota Eigulių kapinėse.


Butas Nr.10

Bute Nr. 10 1936-1940 m. gyvenę asmenys:

  • Jadvyga Navickaitė Olšauskienė (šeimininkė) 1936 m. (butas Nr.10)
  • Stasys Olšauskas (sargas) 1936 m. (butas Nr.10)
  • Kondratas Kovalenko 1940 m. (butas Nr.10)
  • Ksavera Kovalenkienė ( – ) 1940 m. (butas Nr.10)

• • • • • • • • • • • •

Žemiau pateikiami 1934-1940 m. adresu Aleksoto g. 6, tačiau nenustatytuose butuose, gyvenę asmenys:

  • Abovičienė Ieva (šeimininkė) 1934 m. (butas nenurodytas)
  • Breneris Judelis (buhalteris) 1934 m. (butas nenurodytas)
  • Idelsas Samuelis (valdininkas) 1934 m. (butas nenurodytas)
  • Kapitas Samuelis (mokytojas) 1934 m. (butas nenurodytas)
  • Liubovičius Judelis (pirklys) 1934 m. (butas nenurodytas)
  • Mirskis Josefas (sąskaitininkas) 1934 m. (butas nenurodytas)
  • Mirskis Leiba (mokytojas) 1934 m. (butas nenurodytas)
  • Tomaševičius Benediktas Feliksas (inžinierius) 1932; 1934 m. (butas nenurodytas) – gimė 1879 m. rugsėjo 4 d. 1903 m. baigė Petrapilio universitetą, 1908 m. ten pat baigė Elektrotechnikos institutą. Tarpukario Kaune buvo pirmasis Pašto, telegrafo ir telefono valdybos viršininkas, dirbo Susisiekimo ministerijos inspektoriumi, Susisiekimo ministras (8-o kabineto). 1941 m. ištremtas, 1942 m. sausio 23 d. mirė Kraslago Nižnij Pojmensko poskyrio ligoninėje. Plačiau vikipedijoje
  • Dirvėlė Antanas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Garbukas Vincas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Gordenšteinas Icikas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Jonelaitis Martynas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Joffe Beras ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Kanavalova Valentina ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Opulskis Pranas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Puodžiūnas Antanas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Skabeikis Alfonsas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Zilberis Joselis ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Blažukaitė Aleksandra ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Chudešina Lidija ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Skrinskas Juozas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Giršonovaitė Vasa ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Tarasevičius Silvestras ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)
  • Pogumirskis Stanislovas ( – ) 1940 m. (butas nenurodytas)

• • • • • • • • • • • •

Tai vieno iš tūkstančių Kauno namų istorija. Žinoma – ji nėra pilna, nėra architektūrinės analizės, nepilnos ir gyventojų istorijos, taip pat pasakoja tik apie ribotą laikotarpį. Parengta iš tokių šaltinių ir tokiomis priemonėmis kokios autoriui šiuo metu prieinamos ir turėtos. Bet tai yra pradžia, truputėlis to, ko nepavyko rasti, bandant ieškoti informacijos apie šį nuostabų Kauno senamiesčio pastatą, bei jame gyvenusius asmenis. Turintys, galintys ir norintys kažkuo prisidėti, papildyti ar pataisyti – labai laukiami.



Iliustracijų šaltiniai:

  1. Fotografija iš Taidos Musteikytės Balčiūnienės šeimos albumo. ↩︎
  2. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  3. Kauno miesto muziejus, per limis.lt ↩︎
  4. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, per limis.lt ↩︎
  5. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, per limis.lt ↩︎
  6. Kauno miesto muziejus, per limis.lt ↩︎
  7. Vytauto Didžiojo karo muziejus, per limis.lt ↩︎
  8. Kauno miesto muziejus, per limis.lt ↩︎
  9. Kauno miesto muziejus, per limis.lt ↩︎
  10. https://kvr.kpd.lt ↩︎
  11. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, per limis.lt ↩︎
  12. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, per limis.lt ↩︎
  13. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  14. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  15. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  16. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  17. Kauno miesto muziejus, per limis.lt ↩︎
  18. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  19. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  20. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  21. https://www.lrs.lt ↩︎
  22. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  23. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  24. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  25. https://kvr.kpd.lt ↩︎
  26. https://kvr.kpd.lt ↩︎
  27. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  28. https://kvr.kpd.lt ↩︎
  29. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  30. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  31. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  32. Fotografija iš Taidos Musteikytės Balčiūnienės šeimos albumo. ↩︎
  33. Fotografija iš Taidos Musteikytės Balčiūnienės šeimos albumo. ↩︎
  34. www.cemety.lt ↩︎
  35. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  36. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  37. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  38. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  39. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  40. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  41. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  42. Fotografija iš Taidos Musteikytės Balčiūnienės šeimos albumo. ↩︎
  43. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  44. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  45. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  46. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  47. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  48. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  49. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎
  50. KRVA; Fondas 66. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius ↩︎

2024 vasaris

Komentarų: 0

© 2024 Istorinis Kaunas

Temą sukūrė Anders Norén